KETVIRTINĖ BIOKURO RINKOS STEBĖSENOS ATASKAITA
Taryba, vadovaudamasi Energijos išteklių rinkos įstatymo 8 straipsnio 8 ir 10 punktais, teikia biokuro rinkos stebėsenos ataskaitą už 2025 m. II ketv. Šioje ataskaitoje analizuojami Tarybos licencijuojamų šilumos tiekėjų bei nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG) pagal dvišales sutartis ir energijos išteklių biržoje (toliau – Birža) pirkto ir atitinkamą mėnesį pristatyto medienos kilmės biokuro, skirto tik šilumos ar šilumos ir elektros energijos, pagamintos bendrame technologiniame cikle, gamybai, duomenys. Biokuro ataskaitos tikslas – išanalizuoti konkurenciją biokuro rinkoje ir įvertinti pirkto biokuro kiekius bei kainas ir jų pokyčius. Ataskaita rengiama pagal šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų Tarybai pateiktą informaciją bei atspindi ataskaitos paskelbimo metu turimus aktualiausius duomenis.
Tarybos duomenimis, 2025 m. II ketv. biokuro tiekimo rinkoje (Lietuvoje) buvo stebimas efektyvios konkurencijos lygis, Herfindalio ir Hirschmano indeksas (toliau – HHI) – 521,91, o keturių stambiausių rinkos dalyvių koncentracijos santykis (toliau – CR4) – 35,81 (plačiau „Rinkos rodikliai“). Esant biokuro tiekėjų konkurencijai, naudą iš biokuro rinkos vystymosi gauna ir smulkūs tiekėjai. 2025 m. II ketv. didžiausias biokuro tiekėjas užėmė 15,69 proc. rinkos, įskaitant Biržoje ir dvišaliais kontraktais parduotus kiekius. Biržoje didžiausias biokuro tiekėjas užėmė 16,20 proc. rinkos dalies, palyginti 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, didžiausias biokuro tiekėjas Biržoje užėmė 19,28 proc. rinkos.
Atsižvelgiant į tai, kad biokuro transportavimo atstumas yra ribotas, Taryba kartu su Operatoriumi papildomai vertino koncentraciją atskiruose apskrityse. Analizė atlikta 10 apskričių, jos metu nustatyta, kad:
- koncentracija didėja tose apskrityse, kur veiklą vykdo mažesnės šilumos tiekimo įmonės, atitinkamai suvartodamos mažesnį biokuro kiekį;
- visuose apskrityse per paskutinius 12 mėnesių veikė ne mažiau kaip 21 skirtingi biokuro tiekėjai, kurių stambiausių keturių užima rinkos dalis mažesnėse pagal sunaudojamą biokuro kiekį apskritys siekė nuo 54,62 iki 68,17 proc.;
- koncentracijos lygis šiuo metu neturi tiesioginės koreliacijos su biokuro kainos dydžiu (žr. lentelė).
Tai patvirtina rinkos dėsnį, kad atsiradus kainų skirtumams tarp apskričių, biokuras pradeda judėti brangesnių kainų (didesnio poreikio užtikrinimo) link, atitinkamai dėl to didėja konkurencija.
Taryba toliau stebi situaciją rinkoje ir esant techniškai-ekonomiškai nepagrįstiems veiksmams analizuos poreikį imtis papildomų priemonių (teisės aktų pakeitimų, patikrinimų ir kt.) koncentracijai mažinti.
„Rinkos rodikliai“
Energijos išteklių rinkos įstatymas[1] įpareigoja šilumos tiekėjus ir NŠG Biržoje įsigyti visą šilumos ir (ar) elektros gamybai reikalingą biokuro kiekį. 2025 m. II ketvirtį šilumos tiekėjai ir NŠG Biržoje nupirko 96,87 proc. viso šilumos gamybai įsigyto biokuro kiekio (plačiau ataskaitoje „Žemėlapis“, 1 lapas). Vidutinė biokuro kaina perkant Biržoje 2025 m. II ketv. buvo 16,47 Eur/MWh, t. y. 4,96 proc. mažesnė nei prieš metus ir 8,93 proc. mažesnė, palyginti su kaina, už kurią biokuras buvo pirktas dvišalių sutarčių pagrindu (17,94 Eur/MWh) (plačiau ataskaitoje „Kiekiai ir kainos“, 2 lapas).
„Kiekiai ir kainos“
Biokuro, įsigyto Biržoje ir dvišaliais kontraktais, kainų skirtumai Lietuvos regionuose 2025 m. II ketv. siekė 16,04 proc., arba 2,77 Eur/MWh. Mažiausia kaina (14,50 Eur/MWh) buvo Šiaulių apskrityje, didžiausia (17,27 Eur/MWh) Marijampolės apskrityje (plačiau ataskaitoje „Žemėlapis“, 1 lapas).
„Žemėlapis“
Plačiau apie dvišalių kontraktų pagrindu pirkto biokuro kiekius bei kainas pagal savivaldybes ataskaitoje „EIRĮ“, 4 lapas.
„EIRĮ“
