2024 m. Šilumos sektoriaus apžvalga

​ŠILUMOS ENERGIJOS SEKTORIUS​

Šilumos energijos sektoriuje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - Taryba) nustato šilumos tiekėjų, kurių parduodamos šilumos energijos kiekis viršija 10 GWh per metus, šilumos pajamų bazinį lygį. Taryba taip pat prižiūri šilumos tiekėjų, tiekiančių ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus šilumos licencijuojamą veiklą, kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai. Šilumos tiekėjų, kurių parduodamos šilumos energijos kiekis mažesnis nei 10 GWh per metus, šilumos pajamų bazinį lygį ir koreguotą pajamų bazinį lygį nustato bei licencijuojamą veiklą kontroliuoją atitinkamų savivaldybių institucijos.

1 pav. 2024 m. pabaigoje šilumos tiekėjai pagal nuosavybės valdytoją
​

​​2024 m. UAB „Litesko“ turėjo filialus: „Biržų šiluma“, „Druskininkų šiluma“, „Marijampolės šiluma“, „Kelmės šiluma“ ir „Telšių šiluma“. Biržų, Druskininkų, Marijampolės, Kelmės ir Telšių savivaldybėse UAB „Litesko“ eksploatavo šilumos tinklus ilgalaikių nuomos sutarčių su minėtomis savivaldybėmis pagrindu. UAB „Litesko“ 100 proc. akcijų priklausė Veolia Energie International S.A., registruotai Prancūzijoje.

UAB Gren Akmenė tiekė šilumą šilumos perdavimo tinklais Akmenės rajono savivaldybėje. 100 proc. bendrovės akcijų priklausė UAB Gren Lietuva. UAB Gren Joniškis tiekė šilumą šilumos perdavimo tinklais Joniškio rajono savivaldybėje. 66.2 proc. UAB Gren Joniškis akcijų priklausė UAB Gren Lietuva, 33,8 proc. – Joniškio rajono savivaldybei. UAB Gren Švenčionys tiekė šilumą šilumos perdavimo tinklais Švenčionių rajono savivaldybėje. 50 proc. UAB Gren Švenčionys akcijų priklausė UAB Gren Lietuva“, 50 proc. – Švenčionių rajono savivaldybei. UAB Gren Trakai tiekė šilumą Trakų rajono savivaldybėje. Bendrovės vienintelis akcininkas yra UAB Gren Lietuva, kuriai priklauso 100 proc. bendrovės akcijų.

Balterma ir Ko, UAB tiekė šilumą šilumos perdavimo tinklais esančias Vilniaus miesto Vėtrungių g. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose Nr. 73, 75, 77, 79, 81, 83, 87, 89, 93, 95, 99, 101, 103, 105, 107, ir 109. Bendrovės vienintelis akcininkas buvo fizinis asmuo.

Šaltinis – Taryba​

RINKOS APŽVALGA

​2024 m. šildymo laikotarpio mėnesiais buvo šilčiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. (2024 m. šildymo mėnesiais vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 0,60°C aukštesnė nei vidutinė oro temperatūra tais pačiais mėnesiais 2023 m.). Nors 2024 m. šildymo mėnesiais oro temperatūra ir buvo šiek tiek aukštesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., į tinklą patiektos šilumos kiekis praktiškai nesikeitė (0,01 proc. padidėjimas). Mažesnį šilumos poreikį dėl aukštesnės šildymo sezono vidutinės temperatūros kompensavo suvartoto karšto vandens kiekio pokytis (2024 m. suvartojimas didėjo 369 tūkst. m³), padidėjęs šilumos vartotojų skaičius (padidėjo 12 tūkst.) bei nedideli šildymo sezono pradžios ir pabaigos datų skirtumai skirtingose savivaldybėse.

2 pav. 2020–2024 m. vidutinė šildymo laikotarpio oro temperatūra Lietuvoje, °C, ir patiektos į tinklą metinis šilumos kiekis, GWh​

Grafike patekita vidutinė oro temperatūra apskaičiuota vertinant atitinkamų metų sausio, vasario, kovo, balandžio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių vidutinę oro temperatūrą.

Šaltinis - Taryba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba​

1 lentelėje pateikiami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys apie 2023 m. ir 2024 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. vidutinę oro temperatūrą bei oro temperatūros anomalijas.

1 lentelė. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje ir nukrypimas nuo normos, 2023 m. ir 2024 m.

Šaltinis - Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Tarybos reguliuojamų šilumos tiekėjų metinės šilumos tiekimo veiklos pajamos 2024 m. sudarė 499 mln. Eur ir, palyginti su 2023 m. (572 mln. Eur), sumažėjo 12,8 proc. Šilumos tiekimo veiklos pajamų sumažėjimui 2024 m. esminės įtakos turėjo sumažėjusios centralizuotai tiekiamos šilumos kainos (vidutinė svertinė 2024 m. šilumos kaina – 6,72 ct/kWh – buvo 7,8 proc. mažesnė, palyginti su 2023 m. vidutine svertine šilumos kaina – 7,29 ct/kWh).

3 pav. 2020–2024 m. vidutinė svertinė metinė šilumos kaina (ct/kWh) ir šilumos tiekimo veiklos pajamos, mln. Eur

*Be UAB „Litesko" filialo „Vilkaviškio šiluma“ perdavimo pajamų iki 2020 m. birželio 1 d., kol veiklą perėmė UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“.
Šaltinis - Taryba

4 pav. pateikta šilumos tiekimo įmonių gauto pelno/nuostolio dinamika 2020 – 2024 m. laikotarpiu. Šilumos sektoriaus įmonių pelnas (šilumos gamybos, šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo veiklų) 2024 m. siekė 36,6 mln. Eur.

4 pav. 2020–2024 m. šilumos tiekimo veiklos rezultatai, mln. Eur

*Be UAB „Litesko" filialo „Vilkaviškio šiluma“ šilumos tiekimo veiklos rezultato iki 2020 m. birželio 1 d., kol veiklą perėmė UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“

Šaltinis - Taryba​

Tarybos reguliuojamų šilumos tiekėjų konsoliduotas pelnas iš šilumos tiekimo veiklos 2024 m., palyginti su 2023 m., padidėjo 18,6 mln. Eur. Šį augimą daugiausiai lėmė didesni akcinių bendrovių „Kauno energija“ bei „Klaipėdos energija“ rezultatai.

AB „Kauno energija“ pelnas 2024 m., palyginti su 2023 m., padidėjo 7,8 mln. Eur. Pagrindinė to priežastis – 2024 m. balandį pradėtas taikyti naujas šilumos gamybos ir (ar) tiekimo bazinis pajamų lygis, kuriame įvertintos Bendrovės 2019–2022 m. atliktos 43 mln. Eur  investicijos, nuo jų apskaičiuota investicijų grąža bei nusidėvėjimo ir investicijų grąžos kompensacija už šias investicijas iki jų įtraukimo į pajamų lygį. Tai lėmė, kad vartotojams tiekiamos šilumos kainos pastovioji dalis padidėjo nuo 1,88 ct/kWh iki 2,83 ct/kWh, kai šilumos tiekimo veiklos faktinės pastoviosios sąnaudos 2024 m. lyginant su 2023 m. sumažėjo 336 tūkst. Eur.

AB „Klaipėdos energija“ pelnas padidėjo beveik 4,3 mln. Eur dėl išaugusio šilumos gamybos veiklos rezultato. Geresnį rezultatą daugiausia lėmė faktinių kintamųjų sąnaudų sumažėjimas: kintamosios sąnaudos vienai patiektai kWh šilumos sumažėjo nuo 4,43 ct/kWh iki 3,55 ct/kWh (–19,7 proc.), kai vidutinės svertinės šilumos kainos kintamoji dalis mažėjo mažesniu tempu: – 16,9 proc. (nuo 5,44 ct/kWh iki 4,52 ct/kWh).

[1] Reguliuojamo turto vertė, t. y. vertė be Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, dotacijų ir kitos į reguliuojamas kainas draudžiamos įtraukti turto vertės.​

NEPRIKLAUSOMI ŠILUMOS GAMINTOJAI (NŠG)​

Nepriklausomų šilumos gamintojų 2024 m. apžvalgą galima rasti čia​.

INVESTICIJOS

Šilumos sektoriuje VERT reguliuojamų šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų faktiškai atliktos investicijos 2024 m. buvo 2,4 karto didesnės ir siekė 351,5 mln. Eur. Svarbu pažymėti, kad šį padidėjimą lėmė 2024 metais pabaigtos UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės investicijos (257,2 mln. Eur). Nevertinant minėtos investicijos, likusios VERT reguliuojamų šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų faktiškai atliktos investicijos 2024 m. sudarė 94,06 mln. Eur, iš kurių 47,52 mln. Eur į šilumos gamybą, 45,1 mln. Eur - į šilumos perdavimą.​

5 pav. 2020–2024 m. investicijos į šilumos ūkį, mln. Eur

Šaltinis – Taryba

2024 m. šilumos tiekėjai derino investicijas į šilumos tiekimo sistemų modernizavimą, susidėvėjusių trasų rekonstrukciją, iškastinio kuro vartojimo mažinimą šilumos gamyboje – diegė efektyvesnius biokuro katilus, saulės jėgaines, šilumos siurblius, talpyklas ir kt. 2024 m. centralizuotos šilumos tiekėjų buvo įgyvendinti keli reikšmingi investiciniai projektai. AB „Šiaulių energija“ pastatė naują 18,25 MW galios biokuro jėgainę, kuri leis sumažinti gamtinių dujų naudojimą šilumos gamyboje bei sudarys sąlygas mažesnėms šilumos kainoms Šiaulių miesto vartotojams, vertinant ilguoju laikotarpiu. Šios investicijos vertė siekė 13,75 mln. Eur. AB „Miesto gijos“ įrengė absorbcinį šilumos siurblį E-2 elektrinėje, kuris padidins biokuro katilo efektyvumą ir leis panaudoti gamybos metu susidarančią atliekinę šilumą. AB „Miesto gijos“ įgyvendintos investicijos vertė – 6,71 mln. Eur. AB „Klaipėdos energija“ įrengė 3000 m³ talpos akumuliacinę talpą, kurios vertė sudaro 2,4 mln. Eur. AB „Kauno energija“ įdiegė inovatyvią organinio Renkino ciklo (ORC) principu veikiančią turbiną, kuri elektros energijai gaminti naudos iš Petrašiūnų elektrinės biokuro katilų gautą šilumą. Investicijos vertė sudaro 826 tūkst. Eur.

KAINOS

Vidutinė svertinė šilumos kaina 2024 m. buvo 6,72 ct/kWh be PVM ir, palyginti su 2023 m., mažėjo 7,82 proc. – nuo 7,29 ct/kWh iki 6,72 ct/kWh be PVM. Šilumos kainų mažėjimą daugiausia lėmė pigęs kuras biokuro rinkoje ir išaugusi atsinaujinančių energijos išteklių dalis šilumos gamyboje (žr. 9 paveikslą

6 pav. 2020–2024 m. vidutinės šilumos kainos Lietuvoje, ct/kWh be PVM

Šaltinis – Taryba​

Mažiausia vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina 2024 m. buvo UAB „Utenos šilumos tinklai“ (5,49 ct/kWh be PVM). UAB „Utenos šilumos tinklai“ kaina išlieka mažiausia dėl kelių priežasčių: kainoje įvertintų santykinai nedidelių pastoviųjų sąnaudų, kurias padalinus per metus realizuotinam šilumos kiekiui galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kainos pastovioji dalis yra viena mažiausių (šilumos tiekėjų II grupėje Bendrovės šilumos kainos pastovioji dalis yra mažiausia); nedidelės kintamosios kainos dalies dėl šilumos gamybai naudojamo kuro struktūros, kurioje didžiausią dalį sudaro biokuras, kurio kainos energijos išteklių biržoje Utenos regione yra vienos žemiausių šalyje; nustatytos papildomos kainos dalies, mažinančios galutinę šilumos kainą. Didžiausia vidutinė kaina 2024 m. buvo UAB Komunalinių paslaugų centro (11,34 ct/kWh be PVM). Kauno rajono savivaldybėje veiklą vykdančio šilumos tiekėjo šilumos gamybai naudojamo kuro didžiąją dalį sudaro brangesnės kuro rūšys – gamtinės dujos, medienos granulės ir durpių briketai, kurių kaina rinkoje išlieka aukštesnė nei biokuro.

7 pav. 2024 m. vidutinės šilumos kainos Lietuvos miestuose, ct/kWh be PVM

Šaltinis - Taryba

8 pav. 2024 m. gruodžio mėn. šilumos kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, ct/kWh be PVM

Šaltinis – Taryba

2024 m. Tarybos reguliuojamų centralizuotos šilumos tiekėjų ir reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos energijos gamyboje daugiausia buvo sunaudota biokuro, kuris šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje sudarė 73,7 proc., gamtinės dujos sudarė 17,7 proc. Biokuro suvartojimas, lyginant 2024 m. ir 2023 m., didėjo apie 6 proc. punktais, o gamtinių dujų ir kitų kuro rūšių suvartojimas mažėjo. Iš viso 2024 m. į tinklus patiektos šilumos (įvertinus centralizuotos šilumos tiekėjų šilumos aukcione įsigytą šilumą) kuro struktūroje biokuras sudarė 85,7 proc., gamtinės dujos sudarė 12,9 proc., kitas kuras – 1,4 proc.

9 pav. 2020–2024 m. šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūra, proc.*

* Tik Tarybos reguliuojamų centralizuotos šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų duomenys.

 Šaltinis - Taryba ​