Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2026 m. rugsėjo mėn. buvo 108,6 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina padidėjo 36 proc. 2026 m. rugpjūčio mėn. kainų vidurkis buvo 80 Eur/MWh.
2026 m. rugsėjį fiksuota vidutinė elektros energijos kaina buvo 29 proc. didesnė nei 2025 m. tą patį mėnesį.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
- mažėjusią saulės elektrinių gamybą atsvėrė vėjo elektrinių gamybos padidėjimas ‒ tai lėmė, kad atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių generacija per mėnesį beveik nepakito, todėl iš dalies atsvėrė kainų augimo veiksnius;
- Latvijos hidroelektrinių didesnė gamyba (daugiau informacijos čia) palaikė kainas žemesniame lygyje;
- didėjęs elektros energijos vartojimas turėjo įtakos kainų didėjimui;
- jungiamųjų linijų tarp Estijos ir Latvijos apribojimai (daugiau informacijos čia) lėmė mažesnę pigesnės importuojamos elektros energijos pasiūlą iš Latvijos ir Estijos ar Suomijos, taip aukštesnėms kainoms įtakos turėjo Nord Balt jungties tarp Lietuvos ir Švedijos remonto darbai ir pralaidumų ribojimai (daugiau informacijos čia);
- nuo metų pradžios Švedijos SE4 prekybos zonoje išliekantis aukštesnis nei įprasta kainų lygis taip pat reiškė mažesnę pigesnės elektros energijos pasiūlą ir mažesnes galimybes prisidėti prie žemesnių kainų formavimosi.
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių 15 min intervalų elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną, valandą), skaičiuojant Lietuvos laiku.
Rugsėjį Latvijoje elektros energijos kaina siekė 108,7 Eur/MWh, o Estijoje ‒ 75 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina siekė 107 Eur/MWh. Kainoms Švedijoje įtakos turi jungiamųjų linijų tarp Švedijos ir Norvegijos, taip pat atskirų Švedijos prekybos zonų pralaidumų apribojimai dėl suplanuotų remonto darbų (daugiau informacijos čia), taip pat žemas, palyginti su ankstesniaisiais metais Norvegijos hidroakumuliacinių elektrinių rezervuarų lygis ir aukšta kaina gretimose Norvegijos prekybos zonose, taip pat regiono atominių elektrinių remontai (daugiau informacijos apie elektrinių neprieinamumą Suomijoje ‒ čia ir Švedijoje ‒ čia).
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota rugsėjo 14 d. (pirmadienis) ‒ siekė 251,52 Eur/MWh, mažiausia ‒ rugsėjo 19 d. (šeštadienis) ‒ 6,09 Eur/MWh.
2026 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje buvo fiksuotos 3 neigiamų valandinių elektros energijos kainų* valandos (tai sudarė 0,4 proc. visų to mėnesio valandų skaičiaus), Estijoje ‒ 1, Suomijoje ‒ 6, SE4 prekybos zonoje ‒ 4, o Latvijoje tokių valandų nebuvo. Lietuvoje tomis valandomis kainos svyravo nuo -0,22 iki -0,02 Eur/MWh (vidurkis buvo -0,11 Eur/MWh). Žemiausia neigiama kaina iš anksčiau minėtų prekybos zonų buvo SE4 prekybos zonoje ir siekė -1,25 Eur/MWh.
Tuo pačiu metu Lenkijoje buvo fiksuotos 21 neigiamų valandinių elektros energijos kainų* valanda, kurių metu žemiausia kaina siekė -14,88 Eur/MWh, aukščiausia ‒ -0,01Eur/MWh (vidurkis buvo -1,98 Eur/MWh). Visgi neigiamos kainos nebuvo tokios žemos, palyginti su stebėtomis 2026 m. balandžio ir gegužės mėnesiais, kai svyravo nuo -39 Eur/MWh iki beveik -470 Eur/MWh.
*Kitos paros rinkoje prasidėjus prekybai 15 min intervalais, valandinės elektros energijos kainos yra skaičiuojamos kaip 15 min intervalų kainų aritmetinis vidurkis, todėl neigiama kaina 15 min intervale gali būti neįvertinta.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2026 m. rugsėjį siekė 939 GWh ir padidėjo 1,1 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. 2026 m. rugpjūtį nacionalinė generacija siekė 929 GWh. Palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 656 GWh, šių metų rugsėjį sugeneruota net 43 proc. daugiau elektros energijos.
2026 m. rugsėjo mėn. nacionalinės elektros energijos gamybos kiekis sudarė 94 proc. elektros energijos vartojimo kiekio. Visgi elektros energija būna importuojama tais momentais, kai vietinė gamyba nėra pakankama patenkinti vartojimą*.
Elektros energijos vartojimas 2026 m. rugsėjį siekė 999 GWh ir buvo 2,4 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2026 m. rugpjūtį suvartota 975 GWh elektros energijos. 2026 m. rugsėjį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas buvo didesnis net 11,5 proc. 2025 m. rugsėjį mėn. buvo suvartota 896 GWh elektros energijos.
2026 m. rugsėjo mėn. vis dar stebime saulėtam metų laikui būdingą tendenciją, kai žemiausios elektros kainos formuojasi dienos metu, jos būna žemesnės nei naktį ir net gerokai skiriasi nuo kainų taip vadinamomis kainų pikų valandomis, kai formuojasi aukščiausios paros kainos. Tokią tendenciją ypač saulėtomis dienomis lemia gamintojų ir gaminančių vartotojų valdomų saulės elektrinių gausi generacija ir didesnė elektros energijos pasiūla bei dėl vietoje sunaudojamos elektros energijos sumažėjęs įsigijimo poreikis.
Didžiausia rugsėjo mėnesio vidutinė valandinė elektros energijos kaina ‒ 181,1 Eur/MWh ‒ fiksuota vakarinio kainų piko valandomis 20‒21 val. Rytinio kainų piko aukščiausia vidutinė valandinė elektros energijos kaina buvo 142,2 Eur/MWh 8‒9 val. Naktinis kainų lygis išliko aukštesnis, palyginti su kainomis dienos metu. Rugsėjo mėn. žemiausios valandinės kainos formavosi dienos metu su žemiausia vidutine 56,15 Eur/MWh siekusia kaina 14‒15 val., naktį mažiausia kaina siekė 82,75 Eur/MWh 4‒5 val.
Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
* Reikėtų suprasti, kad Lietuva yra didesnės susietos elektros energijos rinkos (t. y. susietos bendros Europos elektros energijos rinkos) dalis, kur kitos paros rinkos kainų skaičiavimo algoritmas lemia tai, kad pigesnė elektros energija „teka“ (yra parduodama) į aukštesnės kainos zonas, todėl Lietuvoje pagaminta ir brangiau parduodama elektros energija gali būti eksportuota į su Lietuva sujungtą aukštesnės kainos zoną (t. y. kai toje zonoje susiformuoja aukštesnė kaina) ir tuo pačiu metu į Lietuvą gali būti importuota pigesnė (pigiau pagaminta) elektros energija iš su Lietuva sujungtos žemesnės kainos zonos (t. y. kai toje zonoje susiformuoja žemesnė kaina).
2026 m. rugsėjo mėn. didžiausią dalį ‒ 54 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ pagamino vėjo elektrinės, saulės jėgainių generacija buvo panaši ir sudarė 25 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio, hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 7,4 proc., o šiluminės elektrinės (įskaitant naudojančias gamtines dujas kaip kurą) ‒ 6,7 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio, kitos ‒ 6,4 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2026 m. rugsėjo mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 33 proc. didesnis nei rugpjūtį (rugsėjį pagaminta 510 GWh, rugpjūtį ‒ 384 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 1,8 karto didesnis nei prieš metus, kai 2025 m. rugsėjo mėn. vėjo elektrinės pagamino 274,5 GWh elektros energijos.
2026 m. rugsėjį saulės elektrinės pagamino 237 GWh elektros energijos, ‒ tai 35 proc. mažiau nei praėjusį rugpjūčio mėn. (rugpjūtį pagaminta 366 GWh). Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 1,5 karto didesnis nei 2025 m. rugsėjo mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo 160 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) rugsėjo mėn., toliau neveikiant vienam iš Kruonio HAE agregatų (daugiau informacijos čia), buvo mažesnė 3,2 proc. ir siekė 70 GWh (rugpjūtį sugeneruota 72 GWh). 2026 m. rugsėjo mėn. hidroelektrinės pagamino 29 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus.
2026 m. rugsėjį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba sumažėjo 3,0 proc., palyginti su praėjusiu rugpjūčio mėn.: 2026 m. rugsėjį šiluminės elektrinės pagamino 63 GWh, rugpjūtį ‒ 65 GWh elektros energijos. 2026 m. rugsėjo mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 55,5 proc. mažesnis, palyginti su 2025 m. rugsėjo mėn., kai buvo sugeneruota 142 GWh elektros energijos.
Kitų energijos šaltinių elektrinių gamyba 2026 m. rugsėjo mėn. siekė 60 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu padidėjo 43 proc., o palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėn. buvo didesnė 2,4 karto.
