Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2026 m. balandžio mėn. buvo 58 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo net 29 proc. 2026 m. kovo mėn. kainų vidurkis buvo 82 Eur/MWh.
2026 m. balandį fiksuota vidutinė elektros energijos kaina buvo 22 proc. mažesnė nei 2025 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 75 Eur/ MWh.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
- dėl šiltesnių orų ir gaminančių vartotojų pasigaminamos dalies elektros energijos sumažėjęs įsigyjamos elektros energijos vartojimas turėjo įtakos kainų mažėjimui;
- augusi atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių gamyba turėjo įtakos žemesnių kainų formavimuisi;
- vis dar gausi Latvijos hidroelektrinių gamyba (daugiau informacijos čia) didino pigios elektros energijos pasiūlą net piko kainų valandomis ir turėjo įtakos žemų kainų formavimuisi visame Baltijos šalių regione;
- nuo metų pradžios Švedijos SE4 prekybos zonoje išliekantis aukštesnis nei įprasta kainų lygis reiškė mažesnę pigesnės elektros energijos pasiūlą ir mažesnes galimybes prisidėti prie dar žemesnių kainų formavimosi.
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių 15 min intervalų elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną, valandą), skaičiuojant Lietuvos laiku.
Balandį Latvijoje elektros energijos kaina siekė 57 Eur/MWh, Estijoje ‒ 54,5 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje paprastai vyravusi apie ketvirtadalį mažesnė nei Baltijos šalyse elektros energijos kaina buvo aukštesnė ‒ siekė 61 Eur/MWh. Kainoms Švedijoje įtakos turi jungiamųjų linijų tarp Švedijos ir Norvegijos, taip pat atskirų Švedijos prekybos zonų pralaidumų apribojimai dėl suplanuotų remonto darbų (daugiau informacijos čia). Tai lėmė mažesnę pigesnės elektros energijos pasiūlą SE4 prekybos zonoje.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota balandžio 16 d. (antradienis) ‒ siekė 127,5 Eur/MWh, mažiausia ‒ balandžio 6 d. (pirmadienis, šventinė diena) ‒ 2,9 Eur/MWh.
2026 m. balandžio mėn. Lietuvoje buvo fiksuotos 23 neigiamų valandinių elektros energijos kainų* valandos (tai sudarė 3,2 proc. visų to mėnesio valandų skaičiaus), Latvijoje ‒ 21, Estijoje ‒ 8, Suomijoje ‒ 10, o SE4 prekybos zonoje ‒ 30. Lietuvoje tomis valandomis kainos svyravo nuo -4,42 iki -0,02 Eur/MWh (vidurkis buvo -1,24 Eur/MWh). Žemiausia neigiama kaina iš anksčiau minėtų prekybos zonų buvo SE4 prekybos zonoje ir siekė -5,42 Eur/MWh.
Įdomu pastebėti tai, kad kaimyninėje Lenkijoje esant palankioms energijos iš AEI gamybos sąlygoms formuojasi itin žemos kainos: žemiausia neigiama kaina balandį siekė net -395,8 Eur/MWh. Lenkijoje balandį buvo fiksuotos net 87 neigiamų valandinių elektros energijos kainų valandos ir tai sudarė 12 proc. visų to mėnesio valandų skaičiaus.
*Kitos paros rinkoje prasidėjus prekybai 15 min intervalais, valandinės elektros energijos kainos yra skaičiuojamos kaip 15 min intervalų kainų aritmetinis vidurkis, todėl neigiama kaina 15 min intervale gali būti neįvertinta.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2026 m. balandį siekė 933 GWh ir padidėjo beveik 19 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. 2026 m. kovą nacionalinė generacija siekė 786 GWh. Palyginti su 2025 m. balandžio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 886 GWh, šių metų balandį sugeneruota 5 proc. daugiau elektros energijos.
2026 m. balandžio mėn. elektros energijos gamyba viršijo jos vartojimo poreikį ‒ nacionalinės elektros energijos gamybos kiekis sudarė 108 proc. elektros energijos vartojimo kiekio. Visgi net ir tokiu atveju elektros energija būna importuojama tais momentais, kai vietinė gamyba nėra pakankama patenkinti vartojimą*.
Elektros energijos vartojimas 2026 m. balandį siekė 864 GWh ir buvo 11 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. 2026 m. kovą suvartota 973 GWh elektros energijos. 2026 m. balandį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas buvo mažesnis 3 proc. 2025 m. balandį mėn. buvo suvartota 893 GWh elektros energijos.
2026 m. balandžio mėn. toliau stebime saulėtam metų laikui būdingą tendenciją, kai žemiausios elektros kainos formuojasi dienos metu, jos būna žemesnės nei naktį ir net gerokai skiriasi nuo kainų taip vadinamomis kainų pikų valandomis, kai formuojasi aukščiausios paros kainos. Tokią tendenciją ypač saulėtomis dienomis lemia gamintojų ir gaminančių vartotojų valdomų saulės elektrinių gausi generacija ir didesnė elektros energijos pasiūla bei dėl vietoje sunaudojamos elektros energijos sumažėjęs įsigijimo poreikis.
Didžiausia balandžio mėnesio vidutinė valandinė elektros energijos kaina ‒ 107,5 Eur/MWh ‒ fiksuota vakarinio kainų piko valandomis 20‒21 val. Rytinio kainų piko aukščiausia vidutinė valandinė elektros energijos kaina buvo mažesnė ‒ 87,3 Eur/MWh 7‒8 val. Balandžio mėn. žemiausios valandinės kainos formavosi dienos metu su žemiausia vidutine 18,7 Eur/MWh siekusia kaina 14‒15 val. Naktį kainų lygis buvo aukštesnis, o mažiausia kaina siekė 54,4 Eur/MWh 3‒4 val.
Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
* Reikėtų suprasti, kad Lietuva yra didesnės susietos elektros energijos rinkos (t. y. susietos bendros Europos elektros energijos rinkos) dalis, kur kitos paros rinkos kainų skaičiavimo algoritmas lemia tai, kad pigesnė elektros energija „teka“ (yra parduodama) į aukštesnės kainos zonas, todėl Lietuvoje pagaminta ir brangiau parduodama elektros energija gali būti eksportuota į su Lietuva sujungtą aukštesnės kainos zoną (t. y. kai toje zonoje susiformuoja aukštesnė kaina) ir tuo pačiu metu į Lietuvą gali būti importuota pigesnė (pigiau pagaminta) elektros energija iš su Lietuva sujungtos žemesnės kainos zonos (t. y. kai toje zonoje susiformuoja žemesnė kaina).
2026 m. balandžio mėn. didžiausią dalį ‒ 55 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ pagamino vėjo elektrinės, saulės jėgainių generacija sudarė 22 proc., hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 8,6 proc., šiluminės elektrinės (įskaitant naudojančias gamtines dujas kaip kurą) pagamino 8,9 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio, o kitos ‒ 5,7 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2026 m. balandžio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo net 27 proc. didesnis nei kovą (balandį pagaminta 514 GWh, kovą ‒ 403 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo net 59 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2025 m. balandžio mėn. vėjo elektrinės pagamino 324 GWh elektros energijos.
2026 m. balandį saulės elektrinės pagamino 203 GWh elektros energijos, ‒ tai 29 proc. daugiau nei praėjusį kovo mėn. (kovą pagaminta 158 GWh). Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 1,8 proc. mažesnis nei 2025 m. balandžio mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo 207 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) balandžio mėn., besitęsiant Kruonio HAE antrojo agregato remonto darbams (daugiau informacijos čia), sumažėjo 6,2 proc. ir siekė 80 GWh, kovą sugeneruota 85 GWh. 2026 m. balandžio mėn. hidroelektrinės pagamino net 32 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus.
2026 m. balandį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba paaugo 1,7 proc., palyginti su praėjusiu kovo mėn.: 2026 m. balandį šiluminės elektrinės pagamino 83 GWh, kovą ‒ 85 GWh elektros energijos. 2026 m. balandžio mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 66 proc. mažesnis, palyginti su 2025 m. balandžio mėn., kai buvo sugeneruota 243 GWh elektros energijos. Praėjusiais metais balandžio mėn. dideles šių elektrinių gamybos apimtis lėmė šių elektrinių dalyvavimas po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais startavusioje balansavimo pajėgumų rinkoje.
Kitų energijos šaltinių elektrinių gamyba 2026 m. balandžio mėn. siekė 52 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu sumažėjo 13 proc., o palyginti su praėjusių metų balandžio mėn. buvo mažesnis taip pat 13 proc.
