Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2026 m. gegužės mėn. buvo 82 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina išaugo net 41 proc. 2026 m. balandžio mėn. kainų vidurkis buvo 58 Eur/MWh.
2026 m. gegužę fiksuota vidutinė elektros energijos kaina buvo 22 proc. didesnė nei 2025 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 68 Eur/ MWh.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
- mažėjusi vėjo elektrinių generacija turėjo įtakos kainų augimui;
- sumažėjusi Latvijos hidroelektrinių gamyba (daugiau informacijos čia), taip pat jungiamųjų linijų tarp Estijos ir Latvijos apribojimai (daugiau informacijos čia) lėmė mažėjusią pigesnės importuojamos elektros energijos pasiūlą;
- nuo metų pradžios Švedijos SE4 prekybos zonoje išliekantis aukštesnis nei įprasta kainų lygis taip pat reiškė mažesnę pigesnės elektros energijos pasiūlą ir mažesnes galimybes prisidėti prie žemesnių kainų formavimosi;
- augusi saulės elektrinių gamyba šiek tiek atsvėrė kainų augimą bent dienos metu, visgi piko valandomis ir naktį trūko pigesnės elektros energijos.
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių 15 min intervalų elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną, valandą), skaičiuojant Lietuvos laiku.
Gegužę Latvijoje elektros energijos kaina kaip ir Lietuvoje siekė 82 Eur/MWh, o Estijoje ‒ tik 60 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo aukštesnė nei Baltijos šalyse ir siekė 87 Eur/MWh. Kainoms Švedijoje įtakos turi jungiamųjų linijų tarp Švedijos ir Norvegijos, taip pat atskirų Švedijos prekybos zonų pralaidumų apribojimai dėl suplanuotų remonto darbų (daugiau informacijos čia), taip pat gana žemas, palyginti su ankstesniaisiais metais Norvegijos hidroakumuliacinių elektrinių rezervuarų lygis.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota gegužės 7 d. (ketvirtadienis) ‒ siekė 133,1 Eur/MWh, mažiausia ‒ gegužės 2 d. (šeštadienis) ‒ 4,6 Eur/MWh.
2026 m. gegužės mėn. Lietuvoje, taip pat Latvijoje buvo fiksuotos 25 neigiamų valandinių elektros energijos kainų* valandos (tai sudarė 3,4 proc. visų to mėnesio valandų skaičiaus), Estijoje, taip pat Suomijoje ‒ 17, o SE4 prekybos zonoje ‒ 33. Lietuvoje tomis valandomis kainos svyravo nuo -13,55 iki -0,03 Eur/MWh (vidurkis buvo -2,97 Eur/MWh). Žemiausia neigiama kaina iš anksčiau minėtų prekybos zonų buvo SE4 prekybos zonoje ir siekė -13,93 Eur/MWh.
Įdomu pastebėti tai, kad kaimyninėje Lenkijoje esant palankioms energijos iš AEI gamybos sąlygoms formuojasi itin žemos kainos: žemiausia neigiama kaina gegužę siekė net -469,23 Eur/MWh. Lenkijoje gegužę buvo fiksuotos net 53 neigiamų valandinių elektros energijos kainų valandos ir tai sudarė 7 proc. visų to mėnesio valandų skaičiaus.
*Kitos paros rinkoje prasidėjus prekybai 15 min intervalais, valandinės elektros energijos kainos yra skaičiuojamos kaip 15 min intervalų kainų aritmetinis vidurkis, todėl neigiama kaina 15 min intervale gali būti neįvertinta.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2026 m. gegužę siekė 936 GWh ir padidėjo 0,3 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. 2026 m. balandį nacionalinė generacija siekė 933 GWh. Palyginti su 2025 m. gegužės mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 875 GWh, šių metų gegužę sugeneruota 7 proc. daugiau elektros energijos.
2026 m. gegužės mėn. elektros energijos gamyba viršijo jos vartojimo poreikį ‒ nacionalinės elektros energijos gamybos kiekis sudarė 101 proc. elektros energijos vartojimo kiekio. Visgi net ir tokiu atveju elektros energija būna importuojama tais momentais, kai vietinė gamyba nėra pakankama patenkinti vartojimą*.
Elektros energijos vartojimas 2026 m. gegužę siekė 925 GWh ir buvo 7 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2026 m. balandį suvartota 864 GWh elektros energijos. 2026 m. gegužę, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas buvo didesnis 0,3 proc. 2025 m. gegužę mėn. buvo suvartota 922 GWh elektros energijos.
2026 m. gegužės mėn. toliau stebime saulėtam metų laikui būdingą tendenciją, kai žemiausios elektros kainos formuojasi dienos metu, jos būna žemesnės nei naktį ir net gerokai skiriasi nuo kainų taip vadinamomis kainų pikų valandomis, kai formuojasi aukščiausios paros kainos. Tokią tendenciją ypač saulėtomis dienomis lemia gamintojų ir gaminančių vartotojų valdomų saulės elektrinių gausi generacija ir didesnė elektros energijos pasiūla bei dėl vietoje sunaudojamos elektros energijos sumažėjęs įsigijimo poreikis.
Didžiausia gegužės mėnesio vidutinė valandinė elektros energijos kaina ‒ 146,3 Eur/MWh ‒ fiksuota vakarinio kainų piko valandomis 21‒22 val. Galima sakyti, kad vakarinis kainų pikas nusitęsė net į naktį ir truko nuo 19 val. vakaro iki 1 val. nakties. Rytinio kainų piko aukščiausia vidutinė valandinė elektros energijos kaina buvo mažesnė ‒ 100,2 Eur/MWh 7‒8 val. Gegužės mėn. žemiausios valandinės kainos formavosi dienos metu su žemiausia vidutine 32,2 Eur/MWh siekusia kaina 14‒15 val. Naktį kainų lygis buvo aukštesnis, o mažiausia kaina siekė 89,6 Eur/MWh 3‒4 val.
Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
* Reikėtų suprasti, kad Lietuva yra didesnės susietos elektros energijos rinkos (t. y. susietos bendros Europos elektros energijos rinkos) dalis, kur kitos paros rinkos kainų skaičiavimo algoritmas lemia tai, kad pigesnė elektros energija „teka“ (yra parduodama) į aukštesnės kainos zonas, todėl Lietuvoje pagaminta ir brangiau parduodama elektros energija gali būti eksportuota į su Lietuva sujungtą aukštesnės kainos zoną (t. y. kai toje zonoje susiformuoja aukštesnė kaina) ir tuo pačiu metu į Lietuvą gali būti importuota pigesnė (pigiau pagaminta) elektros energija iš su Lietuva sujungtos žemesnės kainos zonos (t. y. kai toje zonoje susiformuoja žemesnė kaina).
2026 m. gegužės mėn. didžiausią dalį ‒ 44,5 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ pagamino vėjo elektrinės, saulės jėgainių generacija sudarė 34 proc., hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 7,7 proc., šiluminės elektrinės (įskaitant naudojančias gamtines dujas kaip kurą) pagamino 8,1 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio, o kitos ‒ 5,5 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2026 m. gegužės mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 19 proc. mažesnis nei balandį (gegužę pagaminta 417 GWh, balandį ‒ 514 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo net 70 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2025 m. gegužės mėn. vėjo elektrinės pagamino 246 GWh elektros energijos.
2026 m. gegužę saulės elektrinės pagamino 320 GWh elektros energijos, ‒ tai 57 proc. daugiau nei praėjusį balandžio mėn. (balandį pagaminta 203 GWh). Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 27 proc. didesnis nei 2025 m. gegužės mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo 252 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) gegužės mėn., besitęsiant Kruonio HAE antrojo agregato remonto darbams (daugiau informacijos čia), buvo mažesnė 9,4 proc. ir siekė 72 GWh, balandį sugeneruota 80 GWh. 2026 m. gegužės mėn. hidroelektrinės pagamino 6 proc. mažiau elektros energijos nei prieš metus.
2026 m. gegužę šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba sumažėjo 9 proc., palyginti su praėjusiu balandžio mėn.: 2026 m. gegužę šiluminės elektrinės pagamino 76 GWh, balandį ‒ 83 GWh elektros energijos. 2026 m. gegužės mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 71 proc. mažesnis, palyginti su 2025 m. gegužės mėn., kai buvo sugeneruota 263 GWh elektros energijos. Praėjusiais metais gegužės mėn. dideles šių elektrinių gamybos apimtis lėmė šių elektrinių dalyvavimas po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais startavusioje balansavimo pajėgumų rinkoje.
Kitų energijos šaltinių elektrinių gamyba 2026 m. gegužės mėn. siekė 51 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu sumažėjo 3,4 proc., o palyginti su praėjusių metų gegužės mėn. buvo didesnis 34 proc.
